3 Truska L., Kuncevičius V. Lietuva Stalino ir Hitlerio sandėrio verpetuose. — P. 228—238.
4 Galva G. Ernestas Galvanauskas.—Čikaga, 1982,— P. 403—404.
5 Musteikio K- Prisiminimų fragmentai.— P. 46.
6 Lietuvos aneksija,— V., 1990.—P. 9.
7 Derybų Maskvoje eiga aprašyta pagal L. Natkevičiaus ataskaitas, žr.: Truska L., Kancevičius P. Min. veik.— P. 239—255.
8 Pasak K. Musteikio, A. Merkys pasakęs: „Įspūdis toks, kad viskas baigsis geruoju" (Prisiminimų fragmentai.— P. 51).
9 Lietuvos aneksija.— P. 53; A. Merkį vyriausybės dezinformavimu kaltino ir gen. M. Rėklaitis (Audėnas J. Paskutinis posėdis.— P. 234.).
1U Urbšys J. Lietuva lemtingaisiais 1939—1940 metais.— V., 1988.— P. 50.
11 Lietuvos TSR istorijos šaltiniai.— T. 4.— P. 732.
12 Lietuvos aidas.— 1939.— Nr. 115.
13 Ten pat.
14 Lietuvos aidas.— 1939.— Nr. 136.
15 Audėnas J. Min. veik.— P. 204—205.
1(i Turauskas E. Lietuvos nepriklausomybės netenkant.— V., 1990.—P. 193.
17 Lietuvos aneksija —P. 11.
18 Lietuvos aidas.— 1940.— Birželio 16.
19 1940 m. birželio 15 d. J. Urbšio telegramos tekstas: „Perduodami vyriausybės atsakymą, mėginsime reikalą įvesti į sutarties vėžes, nuimdami jam ultimatyvinj aštrumą. Tam tikslui reikalinga diskrecija iš mūsų pusės. Todėl būkite šykštūs informuodami diplomatus. Kalbėkite ne apie reikalavimus, bet apie tam tikrus saugumo pageidavimus. J. Urbšys". (CVLA.— F. 383.— Ap. 7. —B . 2259,—L. 14).
20 Lietuvos aidas.— 1940.— Birželio 17.
21 Urbšys J. Min. veik.— P. 91—94.
23 J. Saulvs cituojamas pagaclass="underline" Raštikis S. Kovose dėl Lietuvos.— T. 2.— P. 55.
23 Statkus V. Reikėjo priešintis? // Karys.— 1989.— Nr. 9.
24 Remeris M. Lietuvos sovietizacija 1940—1941.— V., 1989.— P. 35.
25 Dirva.— 1978.— Balandžio 20.
28 LKP istorijos apybraiža.— T. 2,—V., 1978.— P. 593—594.
27 Полпреды сообщают...— С. 87.
28 Merkelis A. Antanas Smetona.—Р. 540.
29 Audėnas J. Min. veik.— P. 241.
30 Remeris M. Min. veik.— F. 21—22.
31 Krėvė V. Mini veik.—P. 74.
32 CVLA.— F. 383.—Ap. 10.—B. 100.—L. 4.
33 Lietuvos aidas.— 1940.— Liepos 1.
34 Remeris M. Min. veik.— P. 25.
35 Liepos 18 d., perimdamas ministro pirmininko pareigas, V. Krėvė-Mickevičius pareiškė, kad jo vadovaujama vyriausybė padarys viską, kad išlaikytų Lietuvos Respublikos nepriklausomybę. Gen. V. Vitkausko birželio 28 d. įsakyme
kariuomenei buvo sakoma: „pareiškiu, kad mūsų kariuomenė pasiliks kaip bu
vusi, ji ir toliau, pavojui kilus, gins Lietuvos laisvę ir neprikiausomybę
Net M. Gedvilas birželio 21 d. kalbėdamas per radiją tvirtino, jog „Raudonoji armija atėjo j mūsų kraštą ne mūsų gyvenimo santvarkos pakeisti a-r vykdyti kokią okupaciją, o tik apsaugoti mus nuo karo pavojaus ir padėti išlaikyti mums savo nepriklausomybę**.
36 Birželio 26 d. V. Krėvė-Mickevičius, dalyvaujant vyriausybės nariams ir miniai kauniečių, kalbėjo: „Pirmieji musų žingsniai yra pagerbti Nežinomo kareivio kapą, kuris visai Lietuvai yra simbolis nepriklausomos Lietuvos
už tuos idealus, už kuriuos žuvo pirmieji kovotojai — už Lietuvą, laimingą, nepriklausomą, mes kovosime ir jos naudai dirbsime*'. Po to orkestras, visų dalyvavusių pritariamas, sugrojo Lietuvos himną, о V. Krėvė-Mickevičius ir V. Vitkauskas ant Nežinomo kareivio kapo padėjo vainiką.
37 Tiesa.— 1989.— Vasario 14.
38 Vyriausybės žinios.— 1940.— Nr. 715.
33 Lietuvių archyvas.— T. 3.— P. 47—66.
40 CVLA.—F. 378.—Ap. 10,—B. 611— L. 201.
41 Ten pat.— L. 210.
42 Ten pat.—L. 239.
43 Lietuvos aidas.— 1940.— Nr. 319.
44 Ten pat.— Nr. 326.
45 Ten pat.— Nr. 336.
46 Ten pat.— Nr. 334.
47 CVLA.—F. 378,—Ap. 10,—B. 608,—L. 52. *
48 Полпреды сообщают... — С. 464.
49 CVLA.—F. 378,—Ap. 10.—B. 611,—L. 238—239.
50 Ten pat.—Ap. 12,— B. 296,—L. 14.
51 LVVOA.—F. 1771,—Ap. L—B. 110 —L. 2—5 (Statistikos žinios „Liaudies seimo rinkimų rezultatai Alytaus apygardoje**.)
52 Ten pat.— L. 1. (Tauragės apskrities viršininko žinios apie rinkimų rezultatus.)
53 Darbo Lietuva.-—1940.— Liepos 17. (Vilniaus rinkimų apygardos komisijos žinios.)
64 Liaudies seimo stenogramos.— K., 1940.— P. 4.
55 Ten pat.— P. 29—40.
56 Ten pat.— P. 58.
57 Raila B. Kodėl antraip? —V., 1991,—P. 214.
58 Į laisvę.— 1956,—Nr. 11.— P. 24.
59 Remeris M. Min, veik,— P. 40.
III SKYRIUS LIETUVOS SOVIETIZACIJA (1940-1941 m.)
1. VALSTYBINGUMO GRIOVIMAS
v
Liejios 21 d. bei rugpjūčio 3 d. aktais primetus Lietuvai sovietinės sąjunginės respublikos statusą, pradėta skubiai griauti jos valstybingumą ir visas gyvenimo sritis pertvarkyti pagal sovietų modelį.
1940 m. rudenį šiek tiek prasiplėtė pietrytinė Lietuvos siena: Sovietų Sąjunga grąžino daugumą lietuviškų apylinkių, kurios 1920—1939 m. buvo okupuotos Lenkijos, o 1939 m. rudenį, užėmus jas Raudonajai armijai, atiduotos Baltarusijai. 1940 m. rugpjūčio 3 d. SSRS Aukščiausiosios Tarybos įstatymo dėl Lie^ tuvos TSR priėmimo į SSRS sudėtį 2-ame straipsnyje buvo pasakyta: ,,Priimti Gudijos SSR Aukščiausiosios Tarybos pasiūlymą perleisti sąjunginei Lietuvos Tarybų Socialistinei Respublikai <...> rajonus, turinčius lietuvių gyventojų daugumą". Pasirėmęs Lietuvos TSR ir Baltarusijos TSR AT Prezidiumų suderintu projektu, SSRS AT Prezidiumas lapkričio 6 d. išleido įsaką dėl Lietuvos—Baltarusijos sienos nustatymo. Prie Lietuvos buvo prijungtos lietuviškos Švenčionių, Mielagėnų, Daugėliškio, Tverečiaus, Adutiškio, Dieveniškių, Marcinkonių, Rudnios, Ratnyčios, Druskininkų apylinkės; 2647 km2 teritorija su 82 tūkst. gyventojų '. 1940 m. pabaigoje Lietuvos TSR turėjo beveik 3 mln., o- kartu su vokiečių okupuotu Klaipėdos kraštu — maždaug 3,1 mln. gyventojų.
Rugpjūčio 25 d. „Liaudies" seimui priėmus LKP CK sekretoriaus K. Preikšo vadovaujamos komisijos parengtą Lietuvos TSR Konstituciją, kaip du vandens lašai panašią į bet kurios kitos sovietinės respublikos „pagrindinį įstatymą", nustojo galiojusi 1938 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija. LTSR Konstitucijoje deklaruotas „socialistinis valstybingumas" ir net teisė išeiti iš SSRS — gryniausia fikcija, nes SSRS buvo griežtai centralizuota vieninga valstybė. Sovietinės konstitucijos skelbiamos spaudos, žodžio, sąžinės, rinkimų, demonstracijų, organizacijų steigimo ir kitos demokratinės laisvės tebuvo demagogija, nes lietuviai, kaip ir visi Sovietų Sąjungos gyventojai, galėjo rengti demonstracijas 2 kartus per metus — gegužės 1-ąją ir lapkričio 7-ąją, o žodžio laisvė reiškė laisvę liaupsinti Staliną ir komunistų partiją. Bet kokia valdžios kritika buvo vertinama kaip antiso-vietinė veikla.
Liepos 21 d. iš Kauno bei Vilniaus radiofonų programų buvo išbrauktas Lietuvos himnas, o Gedimino kalne Vilniuje ir Vytauto Didžiojo muziejaus bokšte bei prie žuvusiems už Lietuvos laisvę paminklo Kaune — paskutinį kartą pakelta trispalvė. Pagal LTSR konstituciją respublikos vėliava buvo raudonas audeklas, kurio viršutiniame kampe atvaizduotas pjautuvas ir kūjis, o virš jų aukso raidėmis užrašyta „Lietuvos TSR". Sovietų Lietuvos herbas buvo ąžuolo lapų vainikas su spinduliuojančia saule jo papėdėje ir pjautuvu, kūju bei raudona penkiakampe žvaigžde virš jos. „Internacionalas" buvo ne tik SSRS, bet ir visų sąjunginių respublikų himnas. Nuo rugpjūčio pabaigos lietuviška trispalvė, Vytis ir V. Kudirkos „Tautiška giesmė" virto „buržuazinio nacionalizmo" simboliais, už kuriuos buvo baudžiama visu sovietinių įstatymų griežtumu.