— Mažasis Pirštas apie tai pranešė? — Tirionas pasilenkė prie stalo. — Ne mūsų šnabždūnų vadas? Kaip įdomu…
Sersėja nepatikliai žvilgtelėjo į dėdę.
— Sansa yra mano įkaitė. Be mano leidimo ji niekur nevyks.
— Nori nenori, o lordo Tairelio paprašyta turėtum ją išleisti, — pabrėžtinai tarė lordas Taivinas. — Atsisakiusi patenkinti jo prašymą leistum suprasti, kad mes jais nepasitikime. Jis įsižeistų.
— Tegul įsižeidžia. Kas mums darbo?
Prakeikta kvailė, dingtelėjo Tirionui.
— Miela sese, — kantriai paaiškino jis, — įžeidusi Tairelį kartu įžeisi Redvainą, Tarlį, Rovaną ir Haitauerį ir tikriausiai paskatinsi juos susimąstyti, gal Robas Starkas bus lengviau sukalbamas ir sutiks tenkinti jų norus.
— Neleisiu rožei ir didvilkiui gultis į vieną lovą, — kaip kirviu nukirto lordas Taivinas. — Turime užbėgti jiems už akių.
— Bet kaip? — gūžtelėjo Sersėja.
— Vedybomis. Pirmiausia — tavo.
Šie žodžiai buvo tokie netikėti, kad Sersėja kelias akimirkas praradusi žadą tik spoksojo į tėvą. Paskui jos skruostai nuraudo, lyg kas būtų pliaukštelėjęs per juos delnu.
— Ne. Antrą kartą netekėsiu. Netekėsiu.
— Tavo malonybe, — pagarbiai kreipėsi į dukterėčią seras Kevanas, — esi dar jauna, graži ir vaisinga moteris. Turbūt nenori viso likusio gyvenimo praleisti viena? Be to, santuoka kartą ir visiems laikams nutildytų tas kalbas apie kraujomaišą.
— Kol esi netekėjusi, Stanis turi progą skleisti savo šlykštų šmeižtą, — pasakė lordas Taivinas dukteriai. — Tavo lovoje turi vėl atsirasti vyras ir pradėti su tavimi vaikus.
— Trijų vaikų per akis. Esu Septynių Karalysčių karalienė, o ne veislinė kumelė! Aš — karalienė regentė!
— Tu mano duktė ir darysi, ką liepsiu.
Ji atsistojo.
— Nesėdėsiu čia ir nesiklausysiu…
— Klausysies, nebent nori, kad vyrą tau išrinkčiau savo nuožiūra, — ramiai tarė lordas Taivinas.
Sersėja kiek padvejojusi atsisėdo ir Tirionas suprato, kad sesuo paklus, nors ką tik skambiai pareiškė, jog „antrą kartą netekės“.
— Ir tekėsi, ir gimdysi. Ir kuo daugiau vaikų pagimdysi, tuo didesnis melagis atrodys Stanis. — Tėvas pervėrė ją tokiu skvarbiu žvilgsniu, kad tas žvilgsnis, rodės, prikaustė Sersėją prie krėslo. — Meisas Tairelis, Paksteris Redvainas ir Doranas Martelis vedę gerokai jaunesnes moteris, kurios tikriausiai juos pergyvens. Beilono Greidžojaus žmona jau sena ir silpnos sveikatos, bet ši santuoka pasmerktų mus sąjungai su Geležies salomis, o aš vis dar abejoju, ar tai būtų išmintingiausias kelias.
— Ne, — krustelėjusi pabalusias lūpas ištarė Sersėja. — Ne, ne, ne.
Pagalvojęs, kaip puiku būtų išgrūsti seserį į Paiką, Tirionas vos susilaikė nenusišypsojęs. Jau norėjau liautis meldęsis ir štai gerasis dievas mane išgirdo.
O lordas Taivinas dėstė:
— Oberinas Martelis tiktų, bet tokia santuoka labai užrūstintų Tairelius. Tad turime pasirinkti kurį nors iš sūnų. Kaip suprantu, mielai sutiktum tekėti už jaunesnio, ar ne?
— Aš apskritai nesutinku…
— Galvojau apie dvynius Redvainus, Teoną Greidžojų, Kventiną Martelį ir daug kitų. Tačiau būtent mūsų sąjunga su Haigardenu buvo tas kalavijas, kuris parklupdė Stanį. Ją reikia puoselėti ir stiprinti. Seras Loras pasirinko baltą drabužį, o seras Garlanas jau vedęs vieną iš Fosovėjų dukterų, bet yra dar vyriausias sūnus — jaunuolis, kurį jie ketina apvesdinti su Sansa Stark.
Vilas Tairelis. Matydamas beviltišką Sersėjos įtūžį, Tirionas pajuto piktdžiugišką pasitenkinimą.
— Tas luošys…
Tėvas nudelbė jį lediniu žvilgsniu.
— Vilas yra Haigardeno įpėdinis, visi kalba, kad švelnaus būdo ir kilnus jaunas vyras, mėgstantis skaityti ir žiūrėti į žvaigždes. Be to, jam labai patinka veisti gyvūnus ir jo skalikai, sakalai ir žirgai geriausi visose Septyniose Karalystėse.
Puikus jaunikis, svajingai tarė sau Tirionas. Sersėja irgi labai mėgsta „veistis“. Jam pagailo vargšo Vilo Tairelio ir dabar jau pats nežinojo, ar nori juoktis iš sesers, ar ją apraudoti.
— Aš rinkčiausi Tairelių įpėdinį, — paskelbė savo sprendimą lordas Taivinas, — bet jei norėtum kito vyro, išklausysiu tavo argumentų.
— Esi labai malonus, tėve, — mandagiai, bet šaltai tarė Sersėja. — Verti mane rinktis, nors pasirinkimas labai sunkus. Ką mieliau įsileisiu į savo lovą: seną šliužą ar luošą šunų veisiką? Man reikia kelių dienų pagalvoti. Ar jau galėčiau eiti?
Tu esi karalienė, norėjo jai priminti Tirionas. Tai jis turėtų prašyti tavo leidimo išeiti.
— Eik, — linktelėjo tėvas. — Kai nusiraminsi, dar pašnekėsim. Nepamiršk savo pareigos.
Neslėpdama pykčio, įsitempusi, Sersėja išlėkė iš menės. Vis tiek galų gale ji paklus tėvo valiai. Su Robertu irgi taip buvo. Tačiau nereikia pamiršti ir Džeimio. Kai Sersėja tekėjo pirmą kartą, jų brolis buvo gerokai jaunesnis; antrai santuokai jis gali taip lengvai nepritarti. Nelaimėlį Vilą Tairelį gali ištikti mirtina nelaimė, kas nors gali kalaviju paleisti jam žarnas, o tai labai apkartintų Haigardeno ir Kasterlių Uolos sąjungą. Man derėtų ką nors pasakyti, tik ką? Gaclass="underline" „Atleisk, tėve, bet Sersėja trokšta tekėti už mūsų brolio?“
— Tirionai…
Jis nuolankiai šyptelėjo.
— Ar gali būti, kad girdžiu šauklį, kviečiantį mane grįžti į kariuomenės gretas?
— Tavo silpnybė — potraukis prie kekšių, — be užuolankų rėžė sūnui lordas Taivinas, — bet galbūt ir aš dėl to truputį kaltas. Kadangi esi ne aukštesnis už berniuką, lengvai pamiršau, kad iš tiesų esi suaugęs vyras, turintis savų poreikių. Pats laikas tau vesti.
Buvau vedęs, ar pamiršai? Tirionas vyptelėjo ir išleido garsą, primenantį ir juoką, ir urzgimą.
— Ar mintis apie vedybas kelia tau juoką?
— Ne, mane pralinksmino mintis, koks būsiu nepakartojamas ir gražus jaunikis.
Gal būtent žmonos Tirionui ir reikėjo? Jei jos kraityje būtų žemių ir pilis, jis turėtų pasaulyje vietą, atskirtą ir nuo Džofrio dvaro, ir… nuo Sersėjos bei tėvo.
Kita vertus, jis turėjo Šają. Nors primygtinai kartoja, kad yra visiškai patenkinta būdama mano sugulovė, šioms vedyboms ji nepritars.
Tačiau tai nebuvo argumentas, galintis padėti jam pelnyti tėvo palankumą, todėl Tirionas tik pasimuistė, ištiesino pečius ir tarė:
— Nori apvesdinti mane su Sansa Stark. Bet jei Taireliai šiai merginai jau numatę kai ką kita, ar tokia santuoka jų neįžeis?
— Iki Džofrio vestuvių apie ketinimus ištekinti Starkų mergaitę lordas Tairelis tikrai neužsimins. Kaip jis gali įsižeisti, jei Sansa ištekės anksčiau, juolab kad nė žodžiu nebuvo prasitaręs mums apie savo planus?