— Tai aš žinau, — įsiterpė Rani.
— Meldžiu kantrybės, Domna. Gal įpilti dar vyno? — Jis kilstelėjo grafiną. Deinas atsisakė papurtydamas galvą. — Domna, gal jūs norėsite dar punšo? Ne? Ką gi. Kur aš sustojau?.. Taigi. Maždaug prieš penkiasdešimt metų „Farmacija” kreipėsi su pasiūlymu į mus, turiu omeny — į „Vaistų gamybą, Inc.”. Jie susidūrė su tam tikromis gamybos problemomis. Pradėjo plėsti platinimo tinklą, bet ne kažin ką tenutuokė apie efektyvius gamybos metodus. Galite įsivaizduoti, kaip jie iš pradžių organizavo darbą gamykloje! Taigi paprašė mūsų patarimo. Mes sutikome jiems padėti — už tam tikrą kainą. — Jis prisidegė dar vieną cigaretę.
Rani stebėjo driežą. Gyvūnėlis įsitaisė greta numesto U-Eleno apsiausto ir oranžiniu liežuvėliu bandė paragauti žalios medžiagos. Laikykis nešališkai, paliepė sau Rani. Nemėgink susijaudinti. Prisimink, ką sakydavo Izobelė…
— Labai įdomu.
U-Elenas mažumėlę sudirgo. Rani pradžiugino, kad tai buvo pastebima. Jis įnirtingai užsitraukė, paskui stipriai išpūtė dūmą.
— Mainais už pagalbą mums atiteko dvidešimt procentų „Farmacijos” dalies.
— Ką? — žioptelėjo Deinas.
— Taip, — patvirtino U-Elenas. — Mes tikėjomės perpirkti iš jų dorazino formulę. Tačiau jie tvirtai pareiškė neparduosią. Vis dėlto visa tai, ką sužinojome apie juos, įtikino mus, kad dėl tų dvidešimties procentų mums tikrai neteks gailėtis.
— Ir kaip, nepasigailėjote? — paklausė Rani.
— Mūsų pelnas siekė maždaug trisdešimt milijonų kredų per metus.
Deinui išsprūdo:
— Dievulėliau… — Liesame jo veide pasirodė baiminga pagarba.
Rani suraukė antakius.
— Gal vis dėlto įpiltumėte man dar punšo? — Ji padavė U-Elenui savo taurę; išgąsdintas moters judesio driežas smuko atgal po akmeniu. U-Elenas pripylė taurę saldaus, šalto gėrimo; Rani gurkštelėjo. — Ačiū. — Ji pažvelgė į šeimininką per taurės viršų. — O kaip šiuos pelnus paveikė Maiklo A-Rae — narkotikų skyriaus policijos kapitono — elgesys?
U-Elenas didžiai susidomėjęs apžiūrinėjo savo kelnių audinį. Po valandėlės atsakė:
— Prastai. „Farmacija” dabar jau nori nutraukti dorazino gamybą.
Rani nervai virptelėjo.
— Tai būtų visai kvaila.
— Mums irgi taip atrodo, — pritarė U-Elenas. — Tiesa, jokiu būdu negalima tvirtinti, kad „Vaistų gamyba, Inc.” to neišgyventų. Mes tikriausiai ir toliau gyvuotume visai neblogai, kadangi mums priklauso pentatino gamybos sektoriuje patentas. — Jis kostelėjo. — Vis dėlto mūsų pentatino gamykla, nors ir patenkina dabartinę produkto paklausą, yra gana nedidelė, o norint ją plėsti, prireiktų milžiniškų investicijų — prireiktų didžiulių sumų pinigų, kurių mes nebegausime, jei dabartiniai prekybos apribojimai įtikins „Farmaciją” nutraukti dorazino gamybą.
Rani pasakė:
— Savaime suprantama, jūs vėl pasisiūlėte nupirkti iš jų dorazino formulę.
— Taip. Ir šį kartą jie jau sutiko parduoti. — U-Elenas lyg ir turėjo triumfuoti. Tačiau jo balse nebuvo jokio džiaugsmo.
— Ir?.. — paragino jį Rani.
U-Elenas įsmeigė akis į žioruojantį cigaretės galiuką.
— Jie užsiprašė trisdešimties milijonų kredų.
— Padori suma.
— Jūs nesuprantate, — sumurmėjo U-Elenas. — Mes neturime tiek pinigų. Supraskite, jie nori gauti visą sumą iš karto, o mes niekaip negalime likviduoti šitiek kapitalo. Neseniai mano šeimos nariai ėmėsi kai kurių žygių, kurie toli gražu neatnešė tiek naudos, kiek tikėtasi. Praradome didžiules sumas.
Rani tarstelėjo:
— Apgailestauju, kad jums kliuvo šitokie lemties išbandymai.
U-Elenas suraukė antakius.
— Štai todėl, — pridūrė jis, — „Vaistų gamyba, Inc.” norėtų pasiūlyti Jago Šeimai prisidėti perkant dorazino formulę.
Na pagaliau, dingtelėjo Rani, pagaliau… Ji giliai įkvėpė.
— Tai išties rimtas pasiūlymas, pilieti, — prašneko Domna. — Tad pasakykite, kodėl jūs, užuot užmezgę ryšį su manimi, įsivėlėte į šitokį… spektaklį? — Ji reikšmingai nužvelgė iš pradžių savo, paskui — U-Eleno drabužius.
Užsigavęs jis atsiliepė:
— Domna, aš vilkiu tokius drabužius, kokie įprasti mano pasaulyje. O dėl to, ką vilkite jūs… ką gi, manau, kad jūs pati renkatės, kuo rengtis.
— Kalbu anaiptol ne apie drabužius, — atitarė Rani. — Turėjau omeny — kodėl tiesiai nesikreipėte į mane? Galėjote paprasčiausiai pasibelsti į mano duris ir prisistatyti, kas esąs. Nuo ko jūs slapstotės? Nejaugi nuo savo partnerių?
U-Eleno veidas skausmingai persikreipė.
— Ne, Domna. Nors iš tiesų būtų geriau, jei jie nesužinotų apie mūsų susitikimą. Na ne… tie, su kuriais aš vengiu susidūrimo gyvendamas šiame gana slegiančiame ir ne itin civilizuotame miesto rajone, yra mano baisusis pusbrolis ir jo pakalikai.
— Suprantu, — nutęsė Rani. Ji ėmė ritinėti tarp delnų taurę. U-Elenas vėl pasiėmė šiaudinę vėduoklę ir ėmė ją mosuoti. — Tačiau A-Rae — anaiptol nebe toks galingas, be to, jo ieško Abanato policija.
U-Elenas atsakė:
— Vis dėlto, kol jis dar nesurastas ir saugiai nepatupdytas už grotų, aš linkęs verčiau laikytis nuo jo… na… tokiu pat atstumu, kaip ir dabar, Domna.
Rani puikiausiai suprato jo nenorą šmėžuoti pusbrolio akivaizdoje, taip pat ir žodžiais neišsakytą, bet aiškiai juntamą pasitikėjimo Abanato policija stygių.
— Tikiuosi, jau labai greitai jis ir atsidurs už grotų, — tarė ji. Pastebėjusi Deino grimasą, ji vyptelėjo pati sau. Staiga jai šovė mintis: kažin ar U-Eleną irgi pasiekė tie gandai, apie kuriuos jai užsiminė Imre Kynetas? Ji nutarė patikrinti. — Dabar, kai A-Rae jau nebėra, kaip manote, kas pasikeis narkotikų pergabenimo grandinėje?
Ruda U-Eleno ranka, gniaužianti vėduoklės kotą, pabalo.
— Sklando gandai, kad naujasis narkotikų skyriaus kapitonas bus iš Diksono Pasaulio. Nežinau, ar jūs žinote, ką tai reiškia, Domna.
— Žinau, ką tai reiškia, — patikino Rani. Ką gi, pagalvojo, jeigu išgirsiu dar vieną kartą, tada jau patikėsiu, jog tai tikrai tiesa. — Taigi jeigu „Farmacija” negaus iš mūsų trisdešimties milijonų kredų už dorazino formulę, jie arba išvis nutrauks dorazino gamybą, arba parduos formulę kam nors kitam.
— Abejoju, ar atsiras kas nors, pakankamai kvailas, kad ją pirktų, — atsakė U-Elenas. — Tiesa, visuomet lieka galimybė kreiptis į Federaciją su prašymu legalizuoti dorazino pergabenimą. Tačiau neatrodo, kad Nekso Kompcentro biurokratai šiuo metu būtų itin entuziastingai nusiteikę narkotikų atžvilgiu, tad kol tą prašymą jie gautų ir imtųsi svarstyti, viso narkotikų apyvartos tinklo darbininkai jau būtų sutupdyti į kalėjimą, o Čabade, ko gero, spėtų įsisiūbuoti rimti socialiniai neramumai.
Rani tarė:
— Mes manome, kad referendumas nebeįvyks, pilieti, jeigu jūs tai turite omeny.
— Ne, ne tai. Jeigu ir ateitų tokia diena, kai doraziną galėtumėte įsivežti legaliai, Domna, tuo metu jums jau tektų galynėtis su visuotiniu vergų maištu.
— Taip, — tyliai ištarė Rani. Šitokia galimybė buvo nuolatinis visų Čabado piliečių košmaras. U-Elenas sakė tiesą: Čabadas, toks, koks jis yra dabar, galėtų sėkmingai gyvuoti ir toliau tiktai tuo atveju, jei dorazino gamyba nevėliau kaip per šešis mėnesius būtų perkelta į Sardonikso sektorių. Istorija turi savų būdų sergėti praeitį, pagalvojo ji. Kažin ar tik Ramasui I-Okadui nelemta tapti pirmuoju revoliucijos kankiniu?