Stengiausi tvirčiau atsiremti kojomis į žemę. Suskaudo galvą.
— Tai taip pat galėjo būti atsitiktinis sutapimas, — pareiškiau.
— Tai arba atsitiktinis sutapimas, uždėtas ant kito tokio sutapimo, — atsakė Holusas, — arba sąmoningas projektas. Dar daugiau. Pavyzdžiui, paimkime vandenį. Visos mums žinomos gyvybės formos išsivystė vandenyje, ir visųjų biologiniams procesams reikalingas vanduo. Nors atrodo, jog vanduo yra paprastas cheminis junginys — tik du vandenilio atomai, susijungę su deguonies atomu — iš tiesų tai nepaprasta medžiaga. Kaip žinote, dauguma cheminių junginių vesdami traukiasi, o šildami plečiasi. Vanduo irgi šitaip elgiasi, tačiau tik tol, kol pradeda užšalti. Tada jis elgiasi stulbinamai: vanduo pradeda plėstis, nors vis labiau šąla, ir iš tiesų tampa mažiau tankus nei tada, kai buvo skystis. Žinoma, jog būtent dėl to ledas plūduriuoja, o ne skęsta. Mes esame taip įpratę tai matyti, ar tai būtų ledo kubeliai gėrimo stiklinėje, ar padengusi tvenkinį pluta, kad paprastai net nesusimąstome. Tačiau kitos medžiagos šitaip nesielgia: sušaldytas anglies dvideginis — tai, ką jūs vadinate sausu ledu — skęsta skystame anglies dvideginyje; švino luitas paskęs išlydyto švino katile.
Tačiau vandens ledas plūduriuoja — ir jei jis šitaip nesielgtų, gyvybė būtų neįmanoma. Jei ežerai ir vandenynai užšaltų iš apačios į viršų, už ekvatoriaus juostų nebūtų jokios jūros ar ežerų dugno ekologijos. Tiesą sakant, jei jie pradėtų užšalti, vandens kūnai šaldami sukietėtų ir amžiams tokie išliktų; būtent po ledu tekančio vandens srovė skatina tirpimą pavasarį — štai kodėl ledynai, po kuriais nėra tokių srovių, tūkstantmečius egzistuoja sausumoje šalia skystų ežerų.
Įdėjau euripterido fosiliją atgal į stalčių.
— Sutinku, kad vanduo — nepaprasta medžiaga, tačiau…
Holusas suglaudė akis.
— Tačiau šis keistas plėtimasis prieš užšąlant nėra vienintelė nuostabi vandens terminė savybė. Tiesą sakant, vanduo turi septynis skirtingus terminius parametrus, ir visi jie chemijos pasaulyje yra unikalūs ar beveik unikalūs, ir visi jie yra būtini gyvybei egzistuoti. Tikimybę, kad bet kuris jų įgytų reikšmę, nukrypusią nuo tos, kurią turi, reikia dauginti iš tikimybės, jog ir kitų šešių parametrų reikšmės bus panašiai nukrypusios. Tikimybė, kad vanduo atsitiktinai turėtų šias unikalias termines savybes, yra beveik lygi nuliui.
— Beveik, — pakartojau, tačiau balsas pradėjo tuščiai skambėti net man pačiam.
Holusas nekreipė į mane dėmesio.
— Vanduo yra unikalus ne tik dėl savo terminių savybių. Iš visų medžiagų tik skysto seleno paviršiaus įtempimo jėga yra didesnė už vandens. Būtent dėl didelės paviršiaus įtempimo jėgos vanduo giliai įsiskverbia į plyšius akmenyse ir, žinoma, kaip pastebėjome, elgiasi neįtikėtinai, nes plečiasi užšaldamas ir skaldo šiuos akmenis. Jei vandens paviršiaus įtempimo jėga būtų mažesnė, nevyktų dirvos formavimosi procesas. Maža to: jei vandens klampa būtų didesnė, negalėtų atsirasti apytakos sistemos — jūsų ir mano kraujo plazma iš esmės yra jūros vanduo, tačiau nėra tokių biocheminių procesų, kurie galėtų teikti širdžiai energiją, reikalingą pakankamai ilgą laiką pumpuoti pastebimai klampesnį skystį.
Ateivis nutilo.
— Galėčiau tęsti, — tarė jis, — pasakodamas apie nuostabius, rūpestingai suderintus parametrus, dėl kurių gyvybė tampa įmanoma, tačiau tiesa yra paprasta: jei bet kuris jų — nors vienas iš šios ilgos grandinės — būtų kitoks, visatoje nebūtų gyvybės. Mes arba esame neįsivaizduojamai neįtikėtinas laimingas atsitiktinumas — kur kas labiau neįtikėtinas nei tikimybė ištisą šimtmetį kiekvieną savaitę laimėti jūsų provincijos loterijoje — arba visata ir jos komponentai buvo tikslingai bei labai rūpestingai suprojektuota, kad galėtų atsirasti gyvybė.
Krūtinę nutvilkė skausmas, tačiau nekreipiau į jį dėmesio.
— Ir vis tiek tai netiesioginis Dievo buvimo įrodymas, — atrėžiau.
— Jūs žinote, — atsakė Holusas, — kad esate didelė mažuma net savo rūšyje. Pagal tai, ką mačiau per CNN, šioje planetoje yra tik 220 milijonų ateistų, o iš viso gyventojų 6 milijardai. Tai tik trys procentai viso gyventojų skaičiaus.
— Kalbant apie faktus, tiesa nėra demokratiškai atrandama, — atšoviau. — Dauguma žmonių nemąsto kritiškai.
Holuso balse pasigirdo nusivylimo gaidelės.
— Tačiau jūs esate išsilavinęs, kritiškas mąstytojas, ir aš jums matematinėmis sąvokomis, kurios labiau nei bet kas moksle yra įtikinamos, paaiškinau, kodėl Dievas privalo egzistuoti — ar bent privalėjo kažkada egzistuoti. Ir jūs vis tiek neigiate jo buvimą.
Skausmas krūtinėje stiprėjo. Žinoma, jis nurims.
— Taip, — atsakiau. — Aš neigiu Dievo buvimą.
6
— Sveiki, Tomašai, — kreipėsi į mane daktaras Nogučis tą lemtingą praėjusių metų spalio dieną, kai atėjau aptarti testų, kuriuos jis paskyrė, rezultatus. Nogučis visada mane vadino ne Tomu, o Tomašu. Mes pakankamai ilgai pažinojome vienas kitą, kad galėtume kreiptis sutrumpintais vardais, tačiau gydytojui patiko oficialumas, jis tarsi norėjo išlaikyti atstumą, bylojantį: „Aš esu gydytojas, o jūs pacientas”. — Prašom sėstis.
Taip ir padariau.
Daktaras Nogučis negaišo laiko įžangai.
— Tai plaučių vėžys, Tomašai.
Mano pulsas padažnėjo. Žandikaulis atvėpo.
— Atleiskite, — sumurmėjau.
Galvoje pynėsi milijonai minčių. Gydytojas tikriausiai suklydo; jis, matyt, paėmė kažkieno kito ligos istoriją; ką pasakysiu Siuzanai? Staiga mano burna išdžiūvo.
— Ar esate tikras?
— Užaugintos iš jūsų skreplių kultūros buvo absoliučiai diagnostinės, — atsakė Nogučis. — Nekyla jokių abejonių, kad tai vėžys.
— Ar galima jį operuoti? — pagaliau išspaudžiau.
— Turėsime tai nustatyti. Jei ne, bandysime švitinti ir taikyti chemoterapiją.
Akimirksniu pridėjau ranką prie galvos ir paliečiau plaukus.
— Ar… ar tai bus veiksminga?
Nogučis raminamai nusišypsojo.
— Tai gali būti labai veiksminga.
Ką reiškė „gali būti”, aš nenorėjau išgirsti „gali būti”, man reikėjo tikrumo.
— O kaip dėl… persodinimo?
Nogučio balsas tapo tylesnis.
— Kasmet nedaug atsiranda plaučių persodinimui. Per mažai donorų.
— Galėčiau nuvykti į Valstijas, — bandžiau siūlyti.
Apie tai galima kasdien perskaityti laikraštyje „Toronto Star”, ypač po to, kai prasidėjo Hariso sveikatos priežiūros finansavimo apkarpymai: kanadiečiai vyksta gydytis į JAV.
— Jokio skirtumo. Visur trūksta plaučių. Beje, tai gali nieko nepadėti; privalėsime patikrinti, ar vėžys neišplito.
Norėjau paklausti: „Ar mirsiu?”, tačiau klausimas man atrodė per daug tiesmukiškas.
— Išsaugokite teigiamą nuostatą, — tęsė Nogučis. — Jūs dirbate muziejuje, tiesa?
— Aha.
— Tada jūsų sveikatos draudimas tikriausiai yra puikus. Ar pagal jį apmoka už receptinius vaistus?
Linktelėjau.
— Gerai. Štai vaistai, kurie bus naudingi. Jie nėra pigūs, tačiau jei moka draudimas, jums nereikia rūpintis. Bet, kaip sakiau, privalome patikrinti, ar vėžys neišplito. Nusiųsiu jus pas onkologę Šventojo Mikalojaus ligoninėje. Ji jumis pasirūpins.