Galbūt jis teisus.
— Kas dar?
— Jūs man pasakykite. Pateikite man keblios moralinės padėties pavyzdį, ir aš pamėginsiu pasakyti, kaip rydai stengtųsi ją išspręsti.
Pasikasiau galvą.
— Na, gerai… gerai. Ką pasakytumėte apie tai? Mano brolis Bilas neseniai vedė antrą kartą. Jo naujoji žmona Merilin yra gana žavi, manau…
— Rydai pasakytų, kad turėtumėte nebandyti poruotis su savo brolio žmona.
Nusijuokiau.
— Ak, tai suprantama. Tačiau klausimas yra kitoks. Manau, jog Merilin yra žavi, tačiau, na, apvalaina, netgi saftig, sultinga. Ir ji nesimankština. Bilas be paliovos zyzia, kad Merilin eitų į sporto salę. O Merilin nori, kad jis liautųsi ją kritikavęs ir priimtų tokią, kokia ji yra. Bilas jai atšauna: „Na, žinai, jei aš turėčiau sutikti su tuo, kad tu nesimankštini, tada tu turėtum sutikti su mano noru tave pakeisti, nes mano charakterio svarbiausia savybė yra noras keisti žmones.” Suprantate? Žinoma, Bilas tvirtina, jog jo pastabos yra nesavanaudės, paskatintos nuoširdaus rūpinimosi Merilin sveikata. — Trumpam nutilau. Kai tik apie tai pagalvoju, visada pradeda skaudėti galvą; man galiausiai kyla noras pasakyti: „Normanai, suderink!” Pažvelgiau į Holusą. — Tad kuris jų teisus?
— Nė vienas, — iš karto atsakė Holusas.
— Nė vienas? — pakartojau.
— Būtent. Vadovaujantis rydų požiūriu, tai lengva dilema; kadangi jie nesprendžia matematinių uždavinių, rydai moralinių klausimų niekada nelaiko žaidimu, kurio galutinis rezultatas yra nulis, kai kažkas laimi, o kažkas privalo pralaimėti. Rydai pasakytų, jog Dievas nori, kad mes mylėtume kitus ir stengtumės jiems padėti įgyvendinti savo potencialą — ir viena, ir kita turėtų vykti tuo pat metu. Rydų tikėjimo pagrindas yra tai, kad individualus mūsų gyvenimo tikslas yra padėti kitiems tapti tobulais. Jūsų brolis neturėtų garsiai reikšti nepasitenkinimo dėl žmonos svorio, tačiau tol, kol jis pasieks šį tylėjimo idealą, žmona neturėtų kreipti dėmesio į pastabas; rydai teigia, kad išmokti nekreipti dėmesio į dalykus yra vienas puikiausių kelių į vidinę ramybę. Tačiau jei jus sieja meilės ryšiai, ir jūsų partneris tampa nuo jūsų priklausomas, jūs privalote saugoti savo sveikatą automobiliuose prisisegdami saugos diržus, gerai maitindamiesi, mankštindamiesi ir taip toliau — tai yra Merilin moralinė pareiga Bilui.
Susiraukiau, stengdamasis suvirškinti šias mintis.
— Na, matyt, tai yra logiška.
Tačiau neišmaniau, kaip tai perteikti Bilui ar Merilin.
— O kaip dėl prieštaringų dalykų? Matėte straipsnį laikraštyje apie susprogdintą abortų kliniką.
— Rydai pasakytų, jog smurtas nėra tinkamas sprendimas.
— Sutinku. Tačiau yra daugybė nesmurtaujančių žmonių, pasiskirsčiusių į priešingas stovyklas aborto klausimu.
— Kokios yra šios stovyklos? — paklausė Holusas.
— Jos save vadina „už gyvybę” ir „už laisvą pasirinkimą”. Pirmosios stovyklos atstovai mano, jog kiekviena pradėta gyvybė turi teisę gimti. Laisvo pasirinkimo šalininkai yra įsitikinę, kad moterys privalo turėti teisę kontroliuoti savo reprodukavimosi procesą. Tad kurie yra teisūs?
Holuso akių stiebeliai siūbavo neįprastai greitai.
— Ir vėl nei vieni, nei kiti. — Jis nutilo. — Tikiuosi, kad nieko neįžeidžių — niekada nebuvau nusiteikęs kritikuoti jūsų rasę. Tačiau mane stebina, kad jūs turite ir tatuiruočių salonus, ir abortų klinikas. Pirmieji — verslo įstaigos, skirtos visam laikui pakeisti išvaizdą— byloja, kad žmonės yra pajėgūs nuspręsti, ko jie norės, praėjus dešimtmečiams. O nėštumo nutraukimo įstaigos perša išvadą, kad žmonės dažnai keičia savo nusistatymą per gana trumpą laiką — vos kelis mėnesius.
— Na, daug nėštumų būna nepageidaujami. Žmonės turi lytinius santykius, nes tai yra smagu; jie tai daro net tada, kai neketina pratęsti giminę.
— Ar jūs neturite kontracepcijos būdų? Jei neturite, esu tikras, kad daktarė Lablok gali juos jums sukurti.
— Ne, ne. Turime daugybę nėštumo kontrolės būdų.
— Ar jie veiksmingi? — paklausė Holusas.
— Taip.
— Ar skausmingi?
— Skausmingi? Ne.
— Tada rydai pasakytų, kad abortas neturėtų būti moralės dalykas, nes paprastos apsisaugojimo priemonės panaikina poreikį apskritai aptarinėti šį klausimą, išskyrus kelis neįprastus atvejus. Jei galima lengvai pasirinkti būdą nepastoti, tai tada šis būdas yra be abejonės tinkamiausias pasinaudoti pasirinkimo laisve. Jei galima išvengti sunkių moralinių problemų, pavyzdžiui, susijusių su pradėta gyvybe, tai kodėl to paprasčiausiai nepadaryti?
— Tačiau būna išprievartavimų ir kraujomaišos.
— Kraujomaišos?
— Kai poruojamasi su savo šeimos nariais.
— Aa. Tačiau tai, be abejonės, yra išskirtiniai atvejai. Galbūt vertingiausias dalykas, kurio išmoko maniškiai bendraudami su rydais, yra tas, jog bendrųjų principų nereikėtų grįsti išskirtiniais atvejais. Vien šis supratimas labai supaprastino mūsų teisinę sistemą.
— O ką jūs darote išskirtiniais atvejais? Ką darytumėte, jei išprievartauta moteris pastotų?
— Akivaizdu, kad šiuo atveju moteris neturėjo galimybės aktyviai pasinaudoti savo reprodukavimosi teisėmis pasitelkdama kontracepciją; tad aišku, jog jai turi būti leista susigrąžinti savo biologijos kontrolę tiek, kiek ji pageidauja. Tokiais atvejais abortas yra aiškiai priimtinas variantas; kitais atvejais pirmenybė, be abejonės, turėtų būti teikiama nėštumo kontrolei.
— Tačiau yra žmonių, manančių, kad dirbtinis nėštumo kontroliavimas yra amoralus.
Holuso akys trumpam žvilgtelėjo viena į kitą, po to ėmė vėl įprastai siūbuoti.
— Atrodo, kad jūs, žmonės, persistengiate dirbtinai sukurdami moralines problemas. Kontracepcijoje nėra nieko amoralaus. — Jis trumpam nutilo. — Tačiau tai yra nesudėtingi rydų mąstymo pavyzdžiai. Bijau, kad jų atsakymai tampa mums nesuprantami, kai paliečiamos sudėtingesnės sritys; jie skamba kaip tauškalai — matyt, mūsų smegenys nėra pajėgios suvokti, ką sako rydai. Forhilnorų įstaigų, kurios yra jūsų universitetų ekvivalentai, filosofijos katedros nebuvo itin gerbiamos, kol mes nesusidūrėme su rydais; dabar jos yra nepaprastai užsiėmusios besistengdamos suprasti sudėtingą rydų mąstymą.
Svarsčiau tai, ką papasakojo Holusas.
— Ir rydai, kurių protai yra sukurti vertinti etiką bei atrasti ją pagrindžiantį grožį, nusprendė, kad Dievas iš tiesų egzistuoja?
Holusas sulenkė visas šešias savo kojas ir per viršutinius, ir per žemutinius kelius.
— Taip.
Nesu itin arogantiškas. Primygtinai nereikalauju, kad žmonės į mane kreiptųsi „daktare Džerichai”, ir stengiuosi savo nuomonę pasilaikyti sau. Tačiau visada maniau, jog pakankamai gerai suvokiu tikrovę, teisingai suprantu pasaulį.
Ir mario pasaulyje, net prieš susergant vėžiu, nebuvo Dievo.
Tačiau dabar sutikau ne vieną, o dvi nežemiškas gyvybės formas, dvi būtybes iš labiau išsivysčiusių nei manasis pasaulių. Ir abi šios aukštesnės būtybės tiki, kad visata buvo sukurta ir kad joje yra aiškūs protingo sukūrimo įrodymai. Kodėl tai mane taip stipriai nustebino? Kodėl aš maniau, kad tokios mintys turėtų būti, na, nežemiškos bet kuriai pažangiai būtybei?
Nuo senovės laikų filosofų saugoma paslaptis buvo tokia: mes žinome, kad Dievo nėra, ar bent jau, jei jis yra, tai Dievas visiškai nesidomi mūsų individualiais reikalais, tačiau negalime leisti, kad tai sužinotų prastuomenė; būtent Dievo baimė, dieviškosios bausmės grėsmė ir dieviškojo atpildo pažadai drausmina tuos, kurie yra per daug neišprusę, kad savarankiškai pajėgtų išspręsti moralumo klausimus.