(ii)
Karalystės tremtyje
Šiaurinė linija
Izilduro ainiai
Arnoras. Elendilas †AA 3441, Izilduras †2, Valandilas[3] 249, Eldakaras 339, Arantaras 435, Tarsilas 515, Tarondoras 602, Valanduras †652, Elenduras 777, Earenduras 861.
Artėdamas. Amlaitas Fornostietis[4] (vyriausias Earenduro sūnus) 946, Belegas 1029, Maloras 1110, Kelefarnas 1191, Kelebrindoras 1272, Malvegilas 1349[5], Argelebas I †1356, Arvelegas I 1409, Araforas 1589, Argelebas II 1670, Arvegilas 1743, Arvelegas II 1813, Aravalas 1891, Arafantas 1964, Arvedujis, paskutinysis karalius †1975. Šiaurinės Karalystės išnyksta.
Vadai. Aranartas (vyresnysis Arvedujo sūnus) 2106, Arahaelis 2177, Aranuiras 2247, Araviras 2319, Aragornas I †2327, Araglasas 2455, Arahadas I 2523, Aragostas 2588, Aravornas 2654, Arahadas II 2719, Arasuilas 2784, Aratornas II 2848, Argonujis 2912, Aradoras †2930, Aratornas II †2933, Aragornas II KĄ 120.
Pietinė linija
Anariono ainiai
Gondoro Karaliai. Elendilas (Izilduras ir) Anarionas †AA 3440, Meneldilas, Anariono sūnus 158, Kemenduras 238, Earendilas 324, Anardilas 411, Ostoheras 492, Romendasilas I (Tarostaras) †541, Turambaras 667, Atanataras I 748, Siriondilas 830. Toliau seka keturi „Laivų Karaliai":
Taranonas Falasturas 913. Jis buvo pirmasis bevaikis karalius, jo vietą užėmė brolio Tarsirijano sūnus. Earnilas I †936, Kirijandilas +1015, Hijarmendasilas I (Kirijaheras) 1149. Gondoras pasiekė savo galios viršūnę.
Atanataras II Alkarinas Šlovingasis 1226, Narmasilas I 1294. Jis buvo antrasis bevaikis karalius, jo vietą užėmė jaunesnysis brolis. Kalmasilas 1304, Minalkaras (regentas 1240-1304), karūnuotas kaip Romendasilas II 1304, mirė 1366, Valakaras. Jo valdymo metu prasidėjo pirmoji Gondoro nelaimė – pilietinis karas.
Eldakaras, Valakaro sūnus (iš pradžių vadintas Vinitarija), nuverstas 1437. Kastamiras Uzurpatorius †1447. Eldakaras atsiėmė sostą, mirė 1490.
Aldamiras (antrasis Eldakaro sūnus) †1540, Hijarmendasilas II (Vinijarionas) 1621, Minardilas †1634, Telemnaras †1636. Telemnaras ir visi jo vaikai mirė nuo maro, sostą užėmė jo sūnėnas, Minastano, antrojo Minardilo sūnaus, sūnus. Tarondoras 1798, Telumehtaras Umbardasilas 1850, Narmasilas II †1856, Kalimehtaras 1936, Ondoheras †1944. Ondoheras ir du jo sūnūs buvo užmušti mūšyje. Po metų 1945 karūna buvo atiduota pergalę iškovojusiam karvedžiui Earnilui, Telumehtaro Umbardasilo ainiui. Earnilas II 2043, Earnuras †2050. Čia karalių linija nutrūko, kol buvo pratęsta Elesaro Telkontaro 3019. Nutrūkus linijai karalystę valdė Vietininkai.
Gondoro Vietininkai. Hurino giminė: Pelenduras 1998. Jis valdė metus po
Ondohero mirties ir patarė Gondorui atmesti Arvedujo pretenzijas į karūną. Vorondilas Medžiotojas[6] 2029. Mardilas Voronvėjus Tvirtasis, pirmas Valdantysis Vietininkas. Jo įpėdiniai liovėsi vartoti elfiškus vardus.
Valdantieji Vietininkai. Mardilas 2080, Eradanas 2116, Herionas 2148, Belegornas 2204, Hurinas I 2244, Turinas I 2278, Hadoras 2395, Barahiras 2412, Dioras 2435, Denetoras I 2477, Boromiras 2489, Kirionas 2567. Jo laikais į Kalenardoną atvyko rohirimai.
Halasas 2605, Hurinas II 2628, Belektoras I 2655, Orodretas 2685, Ektelionas I 2698, Egalmotas 2743, Berenas 2763, Beregondas 2811, Belektoras II 2872, Torondiras 2882, Turinas II 2914, Turgonas 2953, Ektelionas II 2984, Denetoras II. Jis buvo paskutinis Valdantysis Vietininkas, po jo sekė antrasis sūnus Faramiras, Emyn Arneno valdovas, karaliaus Elesaro Vietininkas, KA 82.
(iii) Eriadoras, Arnoras ir Izilduro ainiai
„Eriadoru senovėje buvo vadinamos visos žemės tarp Ūkanotųjų ir Mėlynųjų Kalnų. Pietuose jas ribojo Pilksrautis ir virš Tarbado į jj įtekantis Glanduinas.
Šlovės viršūnėje Arnorui priklausė visas Eriadoras, išskyrus žemes už Lunos ir į rytus nuo Pilksraučio bei Sėlsvandenio. Už Lunos driekėsi žalia, tyli elfų šalis, kur nesilankė joks žmogus. Nykštukai gyveno ir tebegyvena rytinėje Mėlynųjų Kalnų pusėje, ypač į pietus nuo Lunos Įlankos, kur jie turi vis dar naudojamas kasyklas. Dėl tos priežasties jie buvo pratę keliauti į rytus Didžiuoju Keliu ir darė taip daugelį metų prieš mums atsikraustant į Grafystę. Pilkuosiuose Uostuose gyveno Kerdanas Laivininkas. Kai kas sako, jog jis tebėra gyvas, laukia, kol į Vakarus išplauks Paskutinysis Laivas. Karalių dienomis didžioji dalis Viduržemyje likusių Didžiųjų elfų gyveno su Kerdanu arba jūros pakrantėse Lindone. Jei jų ir liko, tai vos keletas".
Siaurinė karalystė ir dunadanai
Po Elendilo ir Izilduro valdė aštuoni Didieji Arnoro karaliai. Po Earenduro dėl nesutarimų tarp jo sūnų karalystė buvo padalyta į tris dalis: Artedainą, Rudaurą ir Kardolaną. Artedainas buvo šiaurės vakaruose, jam priklausė žemės tarp Brendivyno ir Lunos, taip pat kraštas į šiaurę nuo Didžiojo kelio iki pat Orą Kalvų. Rudauras buvo šiaurės rytuose ir driekėsi tarp Etenmuro, Orų Kalvų ir Ūkanotųjų Kalnų, tačiau jam priklausė ir kampas tarp Zilversmės bei Sėlsvandenio. Kardolanas driekėsi pietuose, jo sienas ribojo Brendivynas, Pilksrautis ir Didysis Kelias.
Artedaine išliko Izilduro linija, tačiau Kardolane ir Rudaure ji greitai išnyko. Tarp karalysčių dažnai kildavo kivirčų, jie pagreitino dunadanų saulėlydį. Pagrindinis ginčų klausimas buvo – kam turi priklausyti Orų Kalvos ir žemės į vakarus apie Brylių. Rudauras ir Kardolanas norėjo valdyti Amon Sulą (Orų Viršūnę), stovėjusią jų pasienyje, nes Amon Šulo bokšte buvo laikomas pagrindinis Siaurės Palantiras, o kiti du buvo saugojami Artedaine.
„Malvegilio iš Artedaino valdymo pradžioje į Arnorą atėjo blogis. Tuo laiku šiaurėje už Etenmuro (Didžiųjų Viržynų) iškilo Angmaro karalystė. Jos žemės driekėsi abipus kalnų, ten susirinko daug blogų žmonių, orkų ir kitų žiaurių padarų. [Tos šalies valdovas buvo vadinamas Karaliumi-Raganium, tačiau tik vėliau buvo sužinota, jog iš tikrųjų jis buvo Žiedo Šmėklų vadas, atvykęs į šiaurę sunaikinti Arnoro dunadanų. Jis stengėsi pasinaudoti jų skilimu, nes Gondoras buvo stiprus.]"
Argelebo, Malvegilio sūnaus, valdymo dienomis, Artedaino karaliai vėl pareiškė norą valdyti visą Arnorą, nes kitose karalystėse nebeliko Izilduro palikuonių. Tam pasipriešino Rudauras. Rudaure dunadanų buvo likę nedaug, o valdžią užgrobė blogas kalvėnų valdovas, buvęs slaptoje sąjungoje su Angmaru. Argelebas įsitvirtino Orų Kalvose, tačiau buvo nukautas mūšyje su Rudauru ir Angmaru.
Arvelegas, Argelebo sūnus, padedamas Kardolano ir Lindono, išvijo priešus iš Kalvų. Po to daug metų Artedainas su Kardolanu gynė sienas palei Orų Kalvas, Didįjį Kelią ir Zilversmės žemupį. Pasakojama, kad tuo laiku buvo apsiaustas Rivendeilas.
1409 metais iš Angmaro išėjo didžiulė kariuomenė, persikėlusi per upę įžengė į Kardolaną ir apsupo Orų Viršūnę. Dunadanai buvo įveikti, o Arvelegas užmuštas. Amon Šulo bokštą sudegino ir sugriovė iki pamatų, tačiau palantiras buvo išgelbėtas. Atsitraukiantieji nunešė jį į Foronostą. Rudaurą užėmė blogi žmonės, pavaldūs Angmarui, ten likę dunadanai buvo išžudyti arba pabėgo į vakarus. Kardolanas buvo nusiaubtas. Arvelego sūnus Araforas, dar nesuaugęs, tačiau narsus, su Kerdano pagalba atmušė priešus nuo Fornosto ir Šiaurinių Kalvų. Likusieji ištikimi Kardolano dunadanai taip pat atsilaikė Tyrn Gorthade (Pilkapių Kalvose) arba pasislėpė miške už jų.
3
Jis buvo ketvirtasis Izilduro sūnus, gimęs Imladrise. Jo broliai buvo nukauti Džiugesio Pievose.
5
Po Malvegilo Fornosto karaliai vėl paskelbė valdą visą Arnorą, todėl savo vardams pridėdavo priešdėlį ,,ar(a)".
6
Laukiniai baltieji žmonės, kurių dar pasitaiko netoli Runų jūros, legendose buvo minimi kaip Aro, valarų medžiotojo, palikuonys. Aras vienintelis iš valarų dažnai lankydavosi Viduržemyje Senaisiais Laikais. Aukštąja elfų kalba jo vardas yra Oromė.