65 Varpininkų kelias.— P. 12.
66 Naujoji Romuva.— 1939,—Nr. 14—15.— P. 316,
67 Audėnas J. Min. veik.— P. 103—104.
88 CVLA.— F. 378.— Ap. 5',—B. 4450.—L. 134. (Politinės policijos žinios).
89 Išsamiau apie tai žr.: Atgimimas.— 1990.— Nr. 46. (S. Raštikio interviu 1975 m. Paryžiaus lenkų žurnalui „Zeszyty Historyczne"), taip pat: Navickas K. TSRS vaidmuo ginant Lietuvą nuo imperialistinės agresijos 1920—1940 metais. — V., 1966.—P. 203.
70 Документы внешней политики СССР.— Т. 21.— М., 1977.— С. 129, 131— —132; История дипломатии.— Т. 3. — С. 625.
71 Документы...— Т. 21. — С. 135.
72 Lietuvos TSR istorijos šaltiniai.— T. 4.— V., 1961.— P. 668.
73 Navickas K■ Min. veik.— P. 210.
74 Merkelis A. Min. veik.—P . 482.
75 Ten pat.—P. 490.
76 LVVOA.— F. 3377,— Ap. 58.— B. 269.— L. 6.
77 Lietuvos aidas.— 1938.— Balandžio 9.
78 Metmenys.— 1972,—Nr. 23,—P. 142.
79 Navickas K. Min. veik.—P. 230—221.
80 Ten pat,—P. 233.
81 Tarybų valdžios atkūrimas Lietuvoje 1940—1941 т.—V., 1965.—P. 30.
82 Merkelis A. Min. veik.— P. 513.
33 Navickas K. Min. veik,— P. 245—246; Tarybų valdžios atkūrimas...— P. 29—30.
84 Audėnas J. Min. veik,— P. 128.
85 Musteikis1 K■ Min, veik.— P. 17,
86 Raštikis S. Kovose dėl Lietuvos,— T. 1.— V., 1990.— P. 545.
87 Tautinės minties keliu.— Čikaga, 1979.—P. 146; Navickas K. .Min. veik. — P. 251—252.
88 Tarybų valdžios atkūrimas Lietuvoje. 1940 metai. Dokumentų rinkinys.— V., 1986,—P. 58.
89 LVVOA.— F. 3377.— Ap, 48.— B. 648.— L. 138—140 (1940 m. pabaigoje LKP CK sudarytas „Sąrašas politinių organizacijų, kuriose buvo LKP narių ir kandidatų").
90 Šerėnas A. Nežinome savo kaltės.—V., 1991.— P'. 5.
81 Merkelis A, Min. veik.— P. 526.
82 Apie Molotovo-Ribentropo paktą žr.: СССР— Германия 1939—1941. Документы n материалы...— Т. I—2,— Вильнюс, 1989; Truska L., Kanceviįius V. Lietuva Stalino ir Hitlerio sandėrio verpetuose.— V:, 1990.
93 Koncevičius V. Politika, istorija ir romanas „Vilniaus kalneliai" // Istorinės prozos bylai.—V.,, 3989.— P. 229.
94 Musteikis K■ Min. veik.— P. 26.
95 Krėvė V. Min. veik,— P. 59,
96 Tarybų valdžios atkūrimas...— P. 61—62,
97 Полпреды сообщают... Сборник документов об отношениях СССР с Латвией, Литвой и Эстонией. Август 1939 г.— август 1940 г.— М., 1990.— С. 471—472. The USSR—German aggresion against Lithuania. Edited D. J. Kastas.-New York. 1973,— P. 256—257.
98 Derybų Kremliuje eiga aprašyta daugiausia pagal L. Natkevičiaus ataskaitas Lietuvos užsienio reįkĮalų ministerijai: Truska L., Kuncevičius V. Min. veik.—P. 205—225.
99 Urbšys J. Lietuvai lemtingaisiais 1939—1940 metais.— V., 1988.— P. 25.
100 Šliogeris V. Antanas Smetona.— Cleveland, 1966.— P. (37,
101 Krėvė V. Min. veik.— P. 35.
102 Žepkaitė R. Lietuvos tarptautinė padėtis Antrojo pasaulinio karo išvakarėse // Mintys apie Lietuvos komunistų partijos kelią,— V., 1989.— P. 133.
'®' Lietuvos aidas.— 1940.— Birželio 22.
104 Žepkaitė R. Vilniaus istorijos atkarpa. 1939—1940,—V., 1989 —P. 28—29.
105 Šeinius I. Raudonasis tvanas.— V,, 1990.— P. 16.
106 Žepkaitė R. Min. veik.—P. 27; Šeinius I. Min. veik.—P. 24.
107 Voldemaras A. Pastabos saulėlydžio valandą.— V., 1992.—P. 69.
108 Musteikis K. Min. veik,—P. 46; Raštikis S. Įvykiai ir žmonės.— P. 381.
109 Surgailis G. Ištikimas sūnus ir... kolaborantas // Politika.— 3991.— Nr. 36,—P. 23.
110 Lietuvos TSR istorijos šaltiniai.— T. 4.— P. 742.
111 Anketos medžiaga paskelbta „Metmenų" 1960—1965 m. numeriuose (2, 3, 5, 9), o santrauka: Pergalė,— 1990.—Nr. 2.
112 Greimas A. Iš arti ir iš toli.— Torontas, 1975.— P, 257—258.
113 Venclova T. Vilties formos. Eseistika ir publicistika.— V., 1991.— P 33S.
114 Zr.: A. Merkelis. Min. veik.— P. 678—679,
4. Lietuva 1338—1953 metais.
II SKYRIUS SOVIETŲ OKUPACIJA IR ANEKSIJA
t
Lietuvos vadovai, be abejo, buvo girdėję Lenkijos užsienio reikalų ministro J. Веко žodžius, kad Raudonoji armija, kartą atėjusi, jau neišeina. Tačiau įsileidusi sovietų įgulas, vyriausybė ramino žmones, kad nieko baisaus neatsitiko ir guodėsi, jog Maskva laikysis pasirašytos sutarties. 1939 m. spalio 11 d. „Lietuvos aidaš“ redakciniame straipsnyje „Lietuvos keliui pasisukus" įtikinėjo skaitytojus, jog viskas krypsta į gerąją pusę. Pasak oficiozo, savitarpio pagalbos sutartis „labai naudinga ir Lietuvai, ir Rusijai. Dabar Rusija yra tikra, kad jokia svetima didelė valstybė negalės net bandyti Lietuvą panaudoti kaip placdarmą prieš Sovietų Rusiją. Dėl šios priežasties ir Lietuva, ir Rusija — abidvi taikos politikos šalininkės — nuo dabar gali daug saugiau jaustis. Vadinasi, ši sutartis saugumo ir taikos požiūriu yra aiškiai naudinga abiem šalims".
SSRS vadovai visomis progomis pabrėždavo savo ištikimybę spalio 10 d. sutarčiai ir palankumą Lietuvai. V. Molotovas spalio 31 d. Aukščiausiosios Tarybos sesijoje tvirtino, jog pasirašytos sutartys „jokiu būdu nereiškia Sovietų Sąjungos kišimosi j Estijos, Latvijos ir Lietuvos reikalus", o gandus apie šių valstybių sovietizaciją skleidžią tik „bendri mūsų priešai ir visokio plauko antisovietiniai provokatoriai" L 1940 m. kovo 26 d. „Prav-da“ rašė, kad pusmetis nuo savitarpio pagalbos sutarties sudarymo neginčijamai įrodė, kokie nepagrįsti ir kvaili yra įtarinėjimai, jog SSRS Lietuvos atžvilgiu turinti „toli siekiančių planų" ir „tamsių" sumanymų.
Sovietų vadovams pritarė ir oficialūs Lietuvos asmenys. Ministras pirmininkas A. Merkys balandžio 17 d. „Pienocentro" atstovų suvažiavime pareiškė: „Lietuvos vyriausybė neranda jokio pagrindo galvoti, kad Lietuvai grėstų kokie nors pavojai. Tai Tamstoms primenu, norėdamas išsklaidyti visokius nepagrįstus gandus, kuriuos kartais skleidžia svetimi agentai arba silpnos
valios ir nesusipratę mūsų tautiečiai"2. Tokiais pareiškimais Lietuvos vadovai iš esmės slopino tautos budrumą ir psichologiškai ją nuginklavo.
Negalima tvirtinti, jog Lietuvoje nebuvo žmonių, suvokusių pavojų. Lapkričio pabaigoje prezidentas gavo pasiuntinių užsienio šalyse (S. Lozoraičio Romoje, B. Balučio Londone ir P. Klimo Paryžiuje) parengtą memorandumą, kuriame jie įrodinėjo, kad Raudonosios armijos daliniai kelia tiesioginę grėsmę Lietuvos valstybingumui, ir rekomendavo vyriausybei apsvarstyti jos išvykimo užsienin kritiniu momentu galimybę, sudaryti finansinį Nepriklausomybės fondą užsienyje3. Lietuvos vyriausybei turėjo kelti nerimą SSRS agresija Suotnijoje, „Suomijos liaudies respublikos" paskelbimas ir O. Kūsineno vyriausybės sudarymas. Gegužės mėnesį į Lietuvos kariuomenės štabą plaukė žinios, kad prie Lietuvos sienos, Baltarusijoje, telkiami dideli Raudonosios armijos daliniai. Tad birželio 14-osios ultimatumas neturėjo būti Lietuvos vyriausybei staigmena. Laiko pasirengti užteko. Tik ar buvo jis išnaudotas?